Naujienos

Publikuota 
2017-08-29

Pavojingosios atliekos – ko reikia, kad jos patektų į tinkamas rankas?

Pavojingųjų atliekų sąvoka dažnam gyventojui dar neretai asocijuojasi su žalsvai švytinčiomis, kur nors branduolinėse jėgainėse ar chemijos pramonės gamyklose dūlančiomis medžiagomis. Vis tik realybėje pavojingosios atliekos yra gerokai arčiau mūsų kasdienybės nei gali atrodyti iš pirmo žvilgsnio.

 

Pavyzdžiui, jei turite automobilį, jūs jau neišvengiamai turėsite reikalų su pavojingomis atliekomis. Tokioms priskiriami panaudoti automobilių akumuliatoriai, alyva, tepalo, kuro ir oro filtrai, amortizatoriai bei įvairi elektronika. Tad ką daryti ir kaip būti tikriems, kad tokios atliekos patektų į tinkamas rankas ir būtų prideramai sutvarkytos?

 

Atsakomybė tenka ir gyventojams

 

Anot pavojingųjų ir nepavojingųjų atliekų tvarkymo įmonės „Žalvaris“ projektų vadovo Pauliaus Repšio, atsakomybę dėl tinkamo pavojingųjų automobilinių atliekų sutvarkymo turėtų jausti visos jų susidarymo ir gyvavimo cikle dalyvaujančios grandys – nuo automobilių dalių gamintojų bei importuotojų iki transporto priemonių remontu ir priežiūra užsiimančių servisų, taip pat ir automobilių savininkų bei atliekų tvarkytojų.

 

„Jei elgdamiesi su pavojingosiomis atliekomis visi tinkamai vykdytų sau tenkančias pareigas, neabejotinai gyventume švaresnėje ir saugesnėje aplinkoje. Deja, vieni iš nežinojimo, o kiti iš savanaudiškų paskatų, pažeidinėja įstatymus ir pavojingosiomis atliekomis dar neretai atsikrato netinkamai“, – sako P. Repšys.

 

Atliekų tvarkymu užsiimančios įmonės atstovas primena, kad kiekvienas gyventojas privalo rūpintis, kad pavojingosios atliekos nepatektų į aplinką, kur jos gali kelti grėsmę žmonių sveikatai ir gamtai.

 

Kalbant konkrečiai apie pavojingąsias automobilines atliekas, tai reiškia, kad panaudoti akumuliatoriai, alyva, filtrai, amortizatoriai ir kitos pavojingų cheminių junginių savo sudėtyje turinčios transporto priemonių dalys turi būti atiduotos tokių dalių prekybą vykdančioms įmonėms, automobilio priežiūrą atliekantiems servisams, tiesiogiai atliekų tvarkytojams arba priduotos į specialias tokių atliekų surinkimo vietas.

 

Servisams – specialios taisyklės

 

„Ne mažiau nei gyventojų sąmoningumas tinkamam pavojingųjų automobilinių atliekų sutvarkymui yra svarbi automobilių remontu ir technine priežiūra užsiimančių įmonių atsakomybė. Šios įmonės turi teisės aktais aiškiai apibrėžtas pareigas ir privalo jas vydyti. Būtent servisuose susidaro didžiausi kiekiai automobilinių atliekų, todėl itin svarbu, kad su jomis būtų elgiamasi tinkamai“, – sako P. Repšys.

 

Anot P. Repšio, visos automobilių servisuose susidarančios automobilinės atliekos pirmiausiai turi būti rūšiuojamos ir saugomos tinkamomis sąlygomis. Tvarkytojams pavojingąsias atliekas servisai privalo atiduoti kas pusę metų, o nepavojingąsias – kas metus. Šių terminų privaloma griežtai laikytis, o to nedarantiems gresia iki 4 tūkst. eurų siekiančios baudos. Servisai taip pat privalo sąžiningai vesti atliekų apskaitos žurnalus, juose nurodydami tikslius susidariusių ir tvarkymui atiduotų medžiagų kiekius.

 

Ne visi tvarkytojai sąžiningi

 

Paskutinė ir bene svarbiausia pavojingųjų atliekų tvarkymo grandis yra tokias atliekas tvarkyti teisę turinčios įmonės. Jų Lietuvoje skaičiuojama daugiau kaip 2 tūkst., tačiau toli gražu ne visos veikia efektyviai ir skaidriai.

 

P. Repšys pripažįsta, kad problemų Lietuvos atliekų tvarkytojų rinkoje – apstu. Surinktų ir realiai sutvarkytų atliekų kiekių slėpimas, fiktyvus atliekų tvarkymas ir nelegalus atsikratymas jomis yra paplitusios praktikos, dėl kurių kenčia sąžiningai veikiantys tvarkytojai.

 

„Skaidri atliekų tvarkytojų rinka turėtų būti visos visuomenės interesas. To nepasiekus ir toliau girdėsime apie aptinkamus nelegalius atliekų sandėlius, likimo valiai paliktas ar sąvartynuose nugulančias tonas pavojingųjų atliekų. Prie šiuolaikiškos ir efektyvios atliekų tvarkymo sistemos kūrimo šalyje prisidėti gali ne tik įstatymų leidėjai ir kontroliuojančios institucijos, bet ir gyventojų bei verslo įmonių atsakingumas. Dažnai nuo jų pasirinkimo priklauso pavojingųjų atliekų likimas“, – sako P. Repšys.

 

Tvarkytojo rinktis vien pagal kainą nerekomenduoja

 

Anot eksperto, tik imituodami atliekų tvarkymą, o realiai jomis atsikratydami nesąžiningai veiklą vykdantys tvarkytojai geba pasiūlyti automobilių servisams ir kitoms atliekomis pasirūpinti įpareigotoms įmonėms žemesnes atliekų surinkimo ir tvarkymo kainas. Tokiu būdu įmonės sutaupo, tačiau dėl to kenčia visuomenė ir gamta.

 

„Verslo subjektai, automobilių servisai turėtų atsakingai rinktis atliekų tvarkytojus – įvertindami ne tik jų siūlomas paslaugų kainas, bet ir turimus leidimus bei sertifikatus, reputaciją ir veiklos istoriją. Iš tvarkytojų visuomet derėtų reikalauti atskaitomybės ir deramos dokumentacijos. Savo ruožtu gyventojai taip pat turėtų rinktis tik patikimus ir atsakingai veikiančius servisus, tinkamai besielgiančius su susidarančiomis atliekomis. Galima pastebėti, kad lietuviams tai tampa vis svarbiau, o nuo aplinkosaugos reikalavimų nesilaikančių įmonių klientai ž nusigręžia vis dažniau“, – tikina P. Repšys.

 

Nesutvarkytos atliekos – grėsmė žmonių sveikatai

 

P. Repšys skaičiuoja, kad per praėjusius metus bendrovė „Žalvaris“ iš įmonių ir gyventojų Lietuvoje surinko beveik 10,2 tūkst. tonų pavojingųjų automobilinių atliekų. Daugiausiai – beveik 6 tūkst. tonų – surinkta automobilių akumuliatorių atliekų.

 

„Galbūt kai kam gali kilti klausimas – kuo tokios atliekos kaip panaudotas akumuliatorius ar oro filtras yra pavojingos? Vis tik užtenka pasinagrinėti tokių dalių sudėtį ir tampa aišku, kad joms turi būti skiriamas išskirtinis dėmesys. Pavyzdžiui, automobilių akumuliatoriuose yra gausu rūgščių, elektrolitų ir kitų cheminių junginių, kurie žmogui tiesioginio kontakto metu gali sukelti įvairius sužalojimus arba per ilgesnį laiką kauptis organizme ir lemti lėtinius susirgimus“, – pažymi P. Repšys.

 

Pavojų žmonių sveikatai kelia bei žalą gamtai, anot P. Repšio, daro ir kitos pavojingosios automobilinės atliekos. Pavyzdžiui, 1 litras į aplinką patekusios alyvos gali užteršti milijoną litrų vandens ir plėvele padengti 1 ha vandens paviršiaus. Tai tik vienas iš daugybės pavyzdžių, primenančių, kodėl visi turėtume pasistengti, kad pavojingosios atliekos būtų tinkamai sutvarkytos.

 

     
Projektą organizuoja: